EY priklauso pasaulinei organizacijai ir gali priklausyti vienai ar kelioms „Ernst & Young Global Limited“ įmonėms narėms, iš kurių kiekviena yra atskiras juridinis asmuo. „Ernst & Young Global Limited“ yra ribotos atsakomybės JK bendrovė, kuri neteikia paslaugų klientams.
Penkios tendencijos, kurios pakeis dabartinius universitetus: ar Lietuva tam pasiruošusi?
Akivaizdu, ateityje universitetai bus kitokie, todėl aukštųjų studijų ir mokslo įstaigų vadovai jau šiandien turi iš naujo strategiškai įvertinti besikeičiančius studentų ir verslo poreikius bei toliau užtikrinti skaitmeninės švietimo ekosistemos plėtrą.
Tradicinis universitetų modelis kartu su jiems būdinga infrastruktūra, nuolat augančiomis išlaidomis, įprastiniu padalijimu į fakultetus, kontaktine akademine veikla, paskaitomis didelėse auditorijose ir gyvenimu studentų miesteliuose pamažu keičia savo veidą. Kokios pagrindinės penkios tendencijos jau artimiausiu metu pakeis universitetus?
Hibridinis mokymosi modelis mažesnėmis sąnaudomis
Įsivaizduokime, kad universiteto studijos internetu bus taip pat prieinamos kaip ir apsipirkimas ar finansinės paslaugos. Skaitmenizacija švietime tampa kritiškai svarbi. Vis sparčiau vystosi universitetų paslaugos, kuriomis studentai gali naudotis taip pat kaip ir bet kuriomis kitomis paslaugomis ir įrankiais internetu, t. y. naudotis elektronine vartotojo paskyra, pasirinkti skirtingus kursų modulius, paskaitos, užduotys ir kita medžiaga prieinama patogiu jiems metu iš bet kurios vietos ir pan. Be to, atsiranda vis daugiau galimybių naudotis geriausiomis pasaulio švietimo ir mokslinių tyrimų programomis ir pasiekti geriausius profesorius per atstumą. Ir ši skaitmenizacijos tendencija pasaulyje tik stiprės. Ilgainiui studijų procesą sudarys hibridiniai moduliai, į juos integruojant geriausias internetinio ir kontaktinio mokymosi praktikas. Tokios studijos finansiškai bus pigesnės nei dabartinės, nes nebereikės didelių išlaidų studijų infrastruktūrai, ir prieinamas didesniam studentų skaičiui.
Individualiai pasirinktos studijos
2030 metais studijos universitete galėtų būti panašios į muzikos klausymąsi „Spotify“ programėlėje: studentas skaitmeniniu būdu pasirenka, ką nori studijuoti, o jį skirtu studijų keliu veda dirbtinis intelektas ir algoritmai. Jie nuolat analizuoja duomenis ir nuspėja studento interesus bei nustato stiprybes, rekomenduoja medžiagą, papildomus kursus ir pan. Studijos taptų visiškai individualiai pritaikytomis ir parinktomis .
Ar praeities universitetai vis dar ateitis?
Aiškiai įvertintos universiteto studijų paslaugos ir įstaigos
Ateityje universiteto studijų paslaugas bus galima lengvai ir realiu laiku įvertinti taip pat, kaip yra vertinami, pavyzdžiui, finansiniai produktai ir paslaugos. Dabar investuotojai turi visą informaciją apie investicinius fondus – jų rezultatus, grąžą, kas minutę besikeičiančias ateities perspektyvas, ir visa tai pasiekiama iš bet kurios pasaulio vietos. Taip netrukus bus vertinami ir universitetų studijų veiklos rezultatai, o jų reitingai gali būti teikiami atsižvelgiant į daugelį rodiklių – studentų nuomonę apie mokymo įstaigas, dėstytojus, modulius, absolventų karjeros galimybes, potencialius atlyginimus ir pan. Ateityje, tokia informacija apie vietinius ir pasaulinius universitetus bus skelbiama specialiose sistemose kaip ir informacija apie investicijas vertybinių popierių biržoje.
Bendradarbiavimas su verslu
Mokslo ir verslo bendradarbiavimas – ne naujas diskusijų objektas, bet jo svarba vis didėja. Įsivaizduokime, kad pajamų iš komercinių tyrimų užtenka finansuoti mokslinius tyrimus ir studijų projektus, vykdomus kartu su verslu, atsižvelgiant į bendrovių ir darbo rinkos poreikius. Universitetai užsitikrina priėjimą prie privataus kapitalo ir didelių, pelningų inovacijų ekosistemų. Kaip to pasiekti? Pirmiausia, vyriausybės turi pradėti aktyviai remti ir siūlyti finansines paskatas privačioms ir užsienio investicijoms į mokslinius tyrimus ir jų plėtrą. Be to, turi daugėti tokių projektų, kurie yra finansiškai perspektyvūs ir leidžia universitetams sėkmingai integruotis į ekonomikos plėtrą. Kitaip tariant, mokslo ir verslo projektai turi spręsti ne bendrąsias visuomenės, ekonomikos ar kitų sričių problemas, bet realius ir labai konkrečius praktinius iššūkius, kurie gali, pavyzdžiui, padidinti šalies konkurencingumą, spręsti talentų problemas ir pan. Būtent tokioje terpėje mokslo ir verslo bendradarbiavimas įgaus naują pagreitį.
Tarptautinė pasiūla pagal vietos paklausą
Dėl technologijų galimybių ir jų naudojimo švietimo paklausa ir pasiūla visame pasaulyje iš esmės keičiasi. Pavyzdžiui, studentai Londone, Vilniuje ar Hanojuje galės mokytis pas geriausius profesorius visame pasaulyje, studijų srities dalykus pasirinkti internetu, derinti su vietos universiteto laboratorijoje atliekama praktika, o visa tai gali kuruoti mokslininkas iš bet kurio pasaulio kampelio. Tarptautiniu mastu pripažįstamus aukštojo mokslo kreditus studentai prieinamomis sąlygomis gali gauti iš įvairių pasaulio švietimo įstaigų. Toks ateities studijų modelis žymiai padidina universitetų konkurencingumą. Kitaip tariant, studentas iš Vilniaus galės rinktis iš daugybės pasiūlymų bet kurioje pasaulio vietoje ir nereikės fiziškai vykti studijuoti į užsienį, kaip dažniausiai yra šiuo metu. Lygiai taip pat Lietuvos universitetai pasiūlę tinkamą studijų kokybę galės teikti savo paslaugas bet kur pasaulyje.
Santrauka
Visos šios tendencijos jau yra pastebimos pasauliniame kontekste, tačiau jų mastas dar nepakeitė Lietuvoje vyraujančios nuomonės apie aukštąsias mokyklas. Reikėtų nepamiršti, kad visos šios aukštojo mokslo ir studijų tendencijos pagrįstos esamomis technologijomis ir procesais, kurie jau pakeitė daugelį kitų sričių – nuo finansų valdymo, viešojo sektoriaus iki žiniasklaidos, prekybos bei pramogų. Aukštasis mokslas ir studijos nebus išimtis. Lietuvos aukštosioms mokykloms šios tendencijos reiškia ir naujas galimybes, ir tam tikras rizikas. Šiomis galimybėmis pasinaudoti, o kylančias grėsmės suvaldyti padės globalesnis požiūris į mokslą ir studijas, ryžtas tradicinius metodus integruoti su naujais bei efektyvesnės ir spartesnės pertvarkos. Internetas buvo sukurtas universitetų – dabar jis padės jiems pasikeisti.